- prieklojimė
- príeklojimė sf. (1) NdŽ žr. prieklojimis: 1. Į prieklojimę įpuolė brolienė LzP. Pilną príeklojimę prikratėm OG200. Príeklojimė tai ne ažačia, bet ko nepadėsi Prng. Liepė darbinykam iškast príeklojimė[je] gilią duobę BM142. Bernas, eidamas liuobtis, žiūri – prieklojimėj pribarstyta žirnių Kp. 2. Pastatė klojimą be príeklojimės – durys greit supus Ppl. Šiais laikais príeklojimių niekas nebestato PnmA. 3. Ieškosi grūdų pakluonėse, prieklojimėse, pakelėse J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.